Socialinis draudimas ir jo apskaita

Santrauka. Sprendžiama problema – išsiaiškinti socialinio draudimo ir jo apskaitos teigiamus veiksnius. Darbo tikslas –išanalizuoti socialinio draudimo apskaitą. Įvadas. Valstybinio socialinio draudimo kūrimasis 1991-2007 metais. Socialinio draudimo sistemos formavimasis. Socialinio draudimo mokestis. Socialinio draudimo apskaita ir atskaitomybė. Informacija, kurią draudėjas teikia "Sodrai". Kas turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas? Kaip skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos? Kur ir kada turi būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos? Išvados ir siūlymai.

Valstybinio socialinio draudimo samprata Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais. Kuriant socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo "aprūpinimo" negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo. Socialinio draudimo sistemoje nėra jokių išskirtinių privilegijų ir teisių atskiroms socialinėms grupėms ar tam tikrų profesijų atstovams. Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais.
Sprendžiama problema – išsiaiškinti socialinio draudimo ir jo apskaitos teigiamus veiksnius.
Darbo tikslas –išanalizuoti socialinio draudimo apskaitą.
Darbo uždaviniai:
išanalizuoti mokslinę bei kitą literatūrą analizuojama tema;
apibendrinti ir padaryti išvadas.
Darbo objektas – socialinio draudimo ir jo apskaitos įvertinimas.
Darbo metodai:
mokslinės ir kitos literatūros analizė;
bendrieji ekonomikos (lyginimas, apibendrinimas)
Rezultatai ir išvados:
Socialinis draudimas ir jo apskaita garantuoja pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.
Valstybinis socialinio draudimo įstatymas nustatė skirtingą privalomo socialinio draudimo tvarką asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartis ir savarankiškai.
Kuriant socialinio draudimo sistemą, buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo "aprūpinimo" negalintiems dirbti ir neturintiems nuolatinių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į numatytas įstatymu išmokas.
Privalomo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą, nepriklausomai nuo draudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos.
Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinytės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais.
Kuriant socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo "aprūpinimo" negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo. Socialinio draudimo sistemoje nėra jokių išskirtinių privilegijų ir teisių atskiroms socialinėms grupėms ar tam tikrų profesijų atstovams.
Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įteisintas socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, taip padėtas pagrindas kaupiamajam pensijų draudimui. ...